Jeigu smegenys REIKIAMU METU apdoroja tai, kas jas brandina, tuokart, kaip sakoma, „ paguldysime gebėjimus į lopšį“. Mokymo procesas vyks savaime.
Jeigu iš mūsų bus reikalaujama kažko išmokti, o tam reikalingos jungtys smegenyse DAR NESUJUNGTOS, tai bus tas pats , tarsi norėtume savo dviejų metų vaiką mokyti važiuoti dviračiu.
Jo smegenyse jungtys, atsakingos už pusiausvyros išlaikymą dar nesusiformavo .
Išvada: daug laiko+daug vargo+mažai sėkmės=nusivylimas. Nepavyks ir tiek!
Dviračiu važiavimo pavyzdį galime pritaikyti daugeliui dalykų. Viskam yra savas laikas, kai išmokstama tarsi savaime.
Būtent tam tikru metu dirbama prie tam tikro dalyko su užsidegimu, tuo tarpu, kai prieš ir po šio laiko mokytis nesiseka.
Pasirenkant tinkamą mokymuisi laiką lemiamą ir, deja, gana autoritarinį mokytojo vaidmenį vaidina smegenys . Jos vienos nusprendžia, kada ir kokie laidai nuvedami! Smegenims visai neįdomu, kokius vadovėlius ir kokių metų vaikui galima pasiūlyti. Čia vyrauja paprasta diktatūra. Mūsų kilmingiausias organas moko mus: „Jeigu norite, kad pamoka patiktų ir mokymasis vyktų tarsi savaime, tada, prašau, viską daryti pagal mane!“
Be to, kalorijos čia vaidina labai griežtą vaidmenį.Jokiam kitam mūsų organui nereikia tiek energijos, kaip smegenims. Iš tiesų smegenys mums kainuoja labai daug! Norėdami, kad jos tiek nekainuotų, jų ūkvedys be pasigailėjimo atjungia kiekvieną susidariusį laidą, jeigu jis naudojamas ne daug. Jis tai daro, nes laidu teka gyvos ląstelės, kurios ir nenaudojamos reikalauja maisto. Taigi, kurių laidų smegenys negali apdoroti - jie žūva!
Taigi, ne tik mokantis PER ANKSTI apima vargas ir nusivylimas, bet ir jeigu praleidžiame tinkamą laiką ir norime VĖLIAU pasivyti ir padaryti tai, ko nepadarėme anksčiau, nes dabar reikalingų laidų jau nebėra. Be to, šių laidų paprastai negalima nusipirkti. Jeigu jų nėra, turi užaugti nauji laidai, o jie auga tik 1 mm per dieną ir tai ne kiekvieną dieną, tačiau tik tomis dienomis, kai mes juos iš tiesų įdarbiname!
Išvada: mokytis dviračiu važiuoti geriau prieš išeinant į pensiją!
Tačiau juk mes, suaugusieji, nesakome, kad vėliau nebegalėsime ko nors išmokti! Ir jeigu iš tiesų tai darome ir neprarandame noro ir drąsos žengdami į priekį vos keletą milimetrų per dieną, tuokart galime visko išmokti!!!
Jeigu iš mūsų bus reikalaujama kažko išmokti, o tam reikalingos jungtys smegenyse DAR NESUJUNGTOS, tai bus tas pats , tarsi norėtume savo dviejų metų vaiką mokyti važiuoti dviračiu.
Jo smegenyse jungtys, atsakingos už pusiausvyros išlaikymą dar nesusiformavo .
Išvada: daug laiko+daug vargo+mažai sėkmės=nusivylimas. Nepavyks ir tiek!
Dviračiu važiavimo pavyzdį galime pritaikyti daugeliui dalykų. Viskam yra savas laikas, kai išmokstama tarsi savaime.
Būtent tam tikru metu dirbama prie tam tikro dalyko su užsidegimu, tuo tarpu, kai prieš ir po šio laiko mokytis nesiseka.
Pasirenkant tinkamą mokymuisi laiką lemiamą ir, deja, gana autoritarinį mokytojo vaidmenį vaidina smegenys . Jos vienos nusprendžia, kada ir kokie laidai nuvedami! Smegenims visai neįdomu, kokius vadovėlius ir kokių metų vaikui galima pasiūlyti. Čia vyrauja paprasta diktatūra. Mūsų kilmingiausias organas moko mus: „Jeigu norite, kad pamoka patiktų ir mokymasis vyktų tarsi savaime, tada, prašau, viską daryti pagal mane!“
Be to, kalorijos čia vaidina labai griežtą vaidmenį.Jokiam kitam mūsų organui nereikia tiek energijos, kaip smegenims. Iš tiesų smegenys mums kainuoja labai daug! Norėdami, kad jos tiek nekainuotų, jų ūkvedys be pasigailėjimo atjungia kiekvieną susidariusį laidą, jeigu jis naudojamas ne daug. Jis tai daro, nes laidu teka gyvos ląstelės, kurios ir nenaudojamos reikalauja maisto. Taigi, kurių laidų smegenys negali apdoroti - jie žūva!
Taigi, ne tik mokantis PER ANKSTI apima vargas ir nusivylimas, bet ir jeigu praleidžiame tinkamą laiką ir norime VĖLIAU pasivyti ir padaryti tai, ko nepadarėme anksčiau, nes dabar reikalingų laidų jau nebėra. Be to, šių laidų paprastai negalima nusipirkti. Jeigu jų nėra, turi užaugti nauji laidai, o jie auga tik 1 mm per dieną ir tai ne kiekvieną dieną, tačiau tik tomis dienomis, kai mes juos iš tiesų įdarbiname!
Išvada: mokytis dviračiu važiuoti geriau prieš išeinant į pensiją!
Tačiau juk mes, suaugusieji, nesakome, kad vėliau nebegalėsime ko nors išmokti! Ir jeigu iš tiesų tai darome ir neprarandame noro ir drąsos žengdami į priekį vos keletą milimetrų per dieną, tuokart galime visko išmokti!!!
