Cha!- Naują žaidimą, kurį tėtis tau už referatą buvo pažadėjęs, dabar gausiu a-aš! Iš lietuvių gavau dešimtuką!“
-    Užsičiaupk! - Lietuvių kalbos vadovėlis skrieja per kambarį ir atsimuša į duris. Sesuo jas buvo ką tik uždariusi.
-    Prakeiktas referatas! Tegul  jį velnias!

Savo draugams jau papasakojo apie naują žaidimą, suplanavo, su jais susitarė. Jie tokia gera kompanija...
Pasakykite pridėję ranką prie širdies: ar Jums kas nors kada nors sakė, kad jam lietuvių kalba tapo pačiu mėgiamiausiu dalyku, nes per ją buvo galima gauti naują žaidimą? Šį kartą greičiausiai prašovėte pro šalį! Apie tai yra daug parašyta pavadinimu„Apdovanojimas baudžia!“ (Punished by Rewards) O grąsinimai dar mažiau ką duoda. Žiūrėk “Baimė naikina neuronus”.

Tai kas belieka? Sėsti kartu; skirti laiko; bandyti kartu; geriau įsikąsti į liežuvį, užuot barus, jeigu nesiseka;  džiaugtis ir girti, kai tik kas nors pavyksta... Paskui pačiam daryti klaidą ir nustatyti, kad šioje vietoje, matyt, kažkas jos nepastebėjo...
Smegenyse neuronai tiesiog plūsta, ir veiksmas vyksta savaime. Jį lydi truputį sėkmės, truputį išdidumo, įsitikinimas ir patikėjimas savo jėgomis.
Stebuklinga priemonė: mokytis kartu su vaikais ir leisti jiems Jus pralenkti! Ir tada neuronai greitai perduodami toliau, ir galva dirba greitai!