Vaiko smegenys sukaupia informaciją apie pasaulį per jutimus: jis uosto, ragauja, klauso, mato, liečia ir tokiu būdu užmezga ryšį su aplinkiniu pasauliu. Per jutimus tarsi būtų atgabenama „žaliava“, kuri vėliau bus apdorojama.
Suaugusio žmogaus smegenys veikia visiškai priešingai - suaugusysis svarsto, planuoja, vysto mintį ir gamina produktus, kuriuos vėliau pateikia į aplinką.
Kadangi mums, suaugusiesiems, tai pavyksta, sodiname vaikus prie egzaminų lapų, jie kramto pieštukų galiukus, o mes galvojame, kad tokiu būdu jiems turi kažkas pavykti, kaip kad ir mums pavyksta.
Tačiau, laimei, mokslas mums parodo, kad tuo būdu vaiką ne tik varginame, bet ir veltui švaistome brangų laiką.
Kaskart, kai vaikas kažką konkrečiai veikia, išbando, lavina vikrumą, stebi, tyrinėja ir panašiai, bręsta ir auga jo smegenys.
Kiekvieną kartą, kai vaikas šito nedaro, o tik sėdi ir žiūri prieš save, visam laikui sunaikinamos svarbios smegenų ląstelės!! Apie tai plačiau
Judesys, orientacija, erdvinis mąstymas –visa tai lavina vaiko inteligenciją.
Kuo daugiau, tuo geriau!
